Žaliąją energetiką vis dar gaubia mitai – ar užtenka vien turėti elektromobilį?

Ekspertai teigia, kad pastaraisiais vis daugiau pavienių asmenų ir verslo įmonių renkasi žaliąją atsinaujinančią energetiką. Kasmet daugėja saulės ir vėjo parkų, individualių saulės elektrinių, tačiau vis dar susiduriama su įvairiais mitais.

Paaiškino „žalumo“ esmę: vis dar esama mitų

Anot Aplinkos apsaugos instituto vykdomosios direktorės Nino Inasaridze, nors žaliosios energijos temomis šnekama itin daug, reikėtų vieningai nuspręsti, kas toji žalia energija apskritai yra, nes čia vis dar esama nesusikalbėjimų ir skirtingų matymų, o vienas iš mitų – kad ta energija yra tiesiog spalviškai žalia.

„Žalioji energija yra energija, gauta ne iškastiniu kuru, ne dujų ar naftos gavybos metu. Tai – energija, kuri gauta arba iš saulės, arba iš vėjo, iš vandens. Biodujos taip pat galėtų būti žalios energijos šaltinis. Tai atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie duoda mums švarią energiją, kuri nepalieka CO2 pėdsakų aplinkai, nekenkia žmogaus sveikatai ir yra gamtai draugiški“, – žaliosios energijos termino esmę apžvelgia N. Inasaridze.

Pasak Aplinkos apsaugos instituto atstovės, dažniausiai vis dar susiduriama su mitu, kad vien turint elektromobilį, žmogus jau yra transporto prasme visiškai tvarus ir „žalias“. Visgi, jei turimą elektromobilį kraunate ne žaliuoju būdu išgaunama energija, o ta, kuri gaunama deginant iškastinį kurą – dalimi esate tvarus, tačiau teigti, kad jūsų mobilumas yra visiškai tvarus būtų išties klaidinga.

Lietuvai tai naudinga bent trimis aspektais

Kaip tapti žaliu? Anot „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovo Eugenijaus Šegurovo, tai – labai paprasta vartotojui, tačiau toli gražu ne taip lengva elektros energijos tiekėjams:

„Jeigu jūs esate buitinis vartotojas – tai yra vieno mygtuko paspaudimas. Užsisakant naują sutartį pavyzdžiui mūsų savitarnoje, tai vienas mygtukas ir jūs jau tapote žalios energijos vartotoju. Bet jums paspaudus tą vieną mygtuką užsisuka labai dideli procesai, nes mes kaip tiekėjas privalome pasirūpinti, kad ta elektra, kurią mes perkame, būtų būtent iš atsinaujinančių energijos išteklių ir paremta kilmės garantijų sistema. Praktinis pavyzdys – labai daug mūsų klientų, kurie pirmąkart susiduria su žalia energija, sako „ar jūs atvesit mums žalią laidą?“. Tai ne, žalio laido mes neatvedam, į kiekvieno buto langą naujo laido neįvesim, bet mes pasirūpinsim, kad jūsų pasirinkimas atkeliautų iki atsinaujinančios energijos ištekliaus ir mes iš jo nusipirktume elektros energiją“. Sprendimas tapti „žaliuoju“ vartotoju pakeičiant sutartį su tiekėju, anot E. Šegurovo, vidutiniam vartotojui per mėnesį papildomai kainuotų apie 0,60 Eur.

Pasirinkimas naudoti būtent žaliąją energetiką, sako N. Inasaridze, pasitarnauja trimis aspektais: taip Lietuva gali būti energetiškai efektyvi ir nepriklausoma valstybė, o ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į orą nebebus, kas reiškia švaresnę ir sveikesnę aplinką.

Į vėjo jėgaines, sako N. Inasaridze, lietuviai mielai pažiūri iš tolo, tačiau tokios jėgainės turėti prie savo tvoros dažnas nenori. Lyginant Lietuvą su Vokietiją, Vokietijoje, nors žmonių apgyvendinimo tankumas didesnis, šalies padengimas vėjo jėgainėmis – dar didesnis nei Lietuvoje, taigi mūsų šalyje vėjo jėgainių potencialas dar tikrai auga.

„Jei žmonės turėtų motyvacijos – galbūt turėtų savo jėgainės dalį arba būtų šios energijos vartotojai – tada gal truputį kitaip žiūrėtume, ne kaip į svetimą turtą. <…> Kiekvieną dieną konsultuojame verslus tvarumo srityje, tai pastebime, kad labai auga poreikis, nes verslai kiekvieną dieną pasirenka dar kitą tiekėją – žalesnį, tvaresnį ir tikrina sertifikatus, jų žalumo pagrįstumą, kad netyčia neužsiimtų žaliuoju smegenų plovimu. Kiekvieną dieną, ypač kai įsigalėjo ES direktyva ir standartas apie tvarumo ataskaitos atskleidimo direktyvą, kiekvieną dieną tas poreikis link žalumo auga ir augs“.

Net gyvenant pačiame atokiausiame Lietuvos kaimelyje, nesudėtinga pasitikrinti, ar yra galimybė gauti įvadą ir elektros energijos tiekimą, pateikti paraišką saulės elektrinės įrengimui, ESO į tokias užklausas atsako per 3 darbo dienas, tikina E. Šegurovas.